Tinklaraštis yra projekto "Kelionių ir kūrybos vasara" dalis - skirtas škicavimo meno gerbėjams ir puoselėtojams
Kragas
Rodomi pranešimai su žymėmis Žemaitija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Žemaitija. Rodyti visus pranešimus
2014 m. gegužės 19 d., pirmadienis
Margi pieštukai. Etnografija
K.K.Šiaulytis. Upyna, Šilalės kraštas.
Klemenso Lovčiko liaudies amatų muziejaus eksponatai.
2006. Škicai. Margas pieštukas. 32x24
Akvareliniai pieštukai
K.K.Šiaulytis. Platelių ežero vandens augalai.
2006. Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 24x32
Akvareliniai pieštukai
Akvareliniai
pieštukai – tai spalvoti ir nespalvoti pieštukai, kuriais galima brėžti linijas
ir ant drėgno, šlapio popieriaus. Šia plastine priemone mielai naudojasi ne tik
akvarele, bet ir kitais vandeniu skiedžiamais dažais tapantys dailininkai. Akvareliniai pieštukai – patogi techninė
priemonė, jais atliktas piešinys, peizažo ar portreto apmatai, vėliau gali būti nuplaunami akvarelės liejimo eigoje.
Akvareliniai
pieštukai kartais gali pavaduoti ir akvarelinius dažus – nubrėžtos linijos ir štrichai tiesiog paliejami
vandeniu.
Akvareliniai
pieštukai, kaip lygiavertė plastinė priemonė, naudojami tapant, liejant
akvareliniais, guašo ar akrilo dažais, kuriant grafinio dizaino darbus.
Šių pieštukų,
kaip ir kitų grafinių priemonių naudojimas akvarelės tapyboje, yra kūrybinis
autoriaus sprendimas, siekiant stilistinių, meninių tikslų.
Spalvoti
akvareliniai pieštukai ypač gera priemonė škicuotojams. Pieštukų spalvos ir be
vandens gerai klojasi ant įvairių faktūrų popieriaus, o panaudojus truputį H2O,
išgaunami įvairiausi plastiniai efektai. Derinant akvarelinius dažus ir pieštukus atsiveria dar daugiau laisvių meniniams
užmojams.
K.K.Š.
2014 05 19
Akvareliniai pieštukai. Kraštotyra
K.K.Šiaulytis. Šiauliai. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios
šventoriaus centrinių vartų sargybos bokštelis.
2013. Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 32x24
2014 m. gegužės 9 d., penktadienis
Apie spalvotus pieštukus
K.K.Šiaulytis. Dalia. 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai
Apie spalvotus pieštukus
Visi žinome, kad spalvoti pieštukai - bene svarbiausia vaikų plastinės
raiškos priemonė.
Vos kelerių metų mažieji menininkai jau būna perpratę pieštukų valdymą ir
suvokia jų naudą - „medinėmis spalvomis“ galima nupiešti ką panorėjus,
užpildyti visas spalvinimui skirtas knygutes bei tuščius popieriaus lapus!
Gal todėl, kad spalvoti pieštukai yra tapę tarsi ankstyvosios vaikystės
simbolis, paaugliai nenoriai jais naudojasi. Be abejo – įdomiau išbandyti
dešimtis naujų kūrybos būdų ir priemonių!
Profesionalūs dailininkai taip pat, palyginti retai, kuria spalvotais
pieštukais. Tik įvairiausių sričių dizaineriai, kaip ir komunikacinės dailės –
plakatų, reklamų, iliustracijų, komiksų, animacinių filmų kūrėjai spalvotus
pieštukus naudoja eskizavimui, spalvinių sprendimų, idėjų ieškojimų eigoje.
Specialūs – akvareliniai spalvoti pieštukai, kaip papildoma priemonė, labai
tinkami liejant akvareles ar dirbant su kitais vandeniu skiedžiamais dažais.
Pastaruoju metu, plintant škicavimo
meno kultūrai, spalvoti pieštukai tapo reikalingesni, dažniau aptinkami dailės
mėgėjų ir profesionalų kelionių kuprinėse. Tai labai paranki škicavimo priemonė.
Spalvotų pieštukų pluoštą galima nešiotis ne tik kokiam specialime dailininko
krepšyje, bet ir švarko, striukės kišenėje, o prireikus - lyg burtų lazdele mostelėjus, smagiai jais
škicuoti!
K.K.Š.
2014 05 09
K.K.Šiaulytis. Laukuvos kraštas.
Lokystos slėnis, už jo - Treigių piliakalnio giraitė. 2001.
Piešinys. Spalvoti pieštukai. 24x32
Škicavimas spalvotais pieštukais
K.K.Šiaulytis. Platelių vasara. 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai. 32x24
Škicavimas spalvotais pieštukais
Spalvoti pieštukai - visais požiūriais puiki škicavimo priemonė. Patogu
nešiotis - neužima daug vietos, prireikus - galima greitai panaudoti, be to,
nebūtina turėti papildomų įrankių - paletės, molberto, skiedėjų, kaip naudojant
kitokius dažus. Galiausiai, užbaigus darbą, nereikia jo džiovinti, galima
aplanką su škicu užversti ir keliauti toliau.
Kelionėje, iškyloje, kai nėra numatyti ilgesni sustojimai, pieštukais
galima brūkštelėti lengvų, greitų škicų, kartu perteikiant, fiksuojant spalvinę
nuotaiką.
O, kartais, pats škicavimo objektas
reikalauja greitos menininko reakcijos. Pavyzdžiui: štai laivūgalyje stovintis
poilsiautojas ruošiasi šuoliui į vandenį – dailininkas negali delsti - kol
sportininkas svarsto kokia dabar yra vandens temperatūra - reikia užbaigti
škicą! Toks motyvas tiesiog prašosi lengvo, tarsi paskubomis pagauto škico.
Spalvotais pieštukais kuriami ir sudėtingesni grafiniai, tapybiniai škicai,
o jungiant su kitomis plastinėmis priemonėmis – atsiskleidžia vis naujos pieštukų taikymo kūryboje galimybės.
Kiekvienas škicuotojas ilgainiui suranda savitus pamėgtos plastinės
priemonės naudojimo būdus, stilistiką. Taigi – koks bus spalvotų pieštukų
skrydis popieriaus lape, priklauso tik nuo jūsų!
K.K.Š.
2014 05 09
Spalvoti pieštukai. Dienoraštis
K.K.Šiaulytis. Škicų albumo puslapiai. Šiauliai.
Dailininkų plenero dienoraštis. 2011. Škicai. 29,7 x21
2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis
Spalvoti pieštukai. Etnografija
K.K.Šiaulytis. Koplytstulpis Judrėnų bažnyčios šventoriuje.
2004. Škicas. Spalvoti pieštukai. 32x24.
Spalvoti pieštukai. Architektūrinis škicas
K.K.Šiaulytis. Rietavas. Vėjo jėgainės
bokštas buvusiame Rietavo dvare. 2006.
Škicas. Spalvoti pieštukai. 42x 29,7
2014 m. balandžio 29 d., antradienis
Keistuolis pavasaris - spalvų piemuo
K.K.Šiaulytis. Pavasaris. Prie tvenkinio (jo pakraštėlyje - dar ledo stiklas).
Salantų regioninis parkas. 2005. Škicas. 24x32
Iš kelionių albumo
Keistuolis pavasaris – spalvų piemuo
Kovo pradžioje sniegas dar skelbia - aš vienintelis pasaulyje esu baltas iš prigimties! Po savaitės kitos tirpsatanti baltos spalvos energija pažadina žalias laukų spalvas, o netrukus kalvelėse, atšlaitėse jau triumfuoja ir kiaulpienių žiedų geltona!
Miškuose - smagių permainų šventė.
Iš tolimų kraštų sugrįžę ar mūsuose peržiemoję paukščiai apžiūrinėja inkilus,
uoksus, medžių tarpušakes - renkasi vietą būstui. Kraudami lizdus, sukdami
gūžtas neužmiršta ir gamtos grožio aptarti - linksmuolis kikilis pušelėje
skambia gaida kankorėžius skaičiuoja, bukutis pasišvilpaudamas aukštyn žemyn
siuva - gal žibuoklių mėlynumą su dangaus žydruma lygina? Genys - tikras smaližius,
- klevo liemeny duobutę iškalęs, kur buvęs nebuvęs, vis atskrenda saldžios
sulos paragauti. O štai šaunusis strazdas giesmininkas eglės viršūnėje ilgesingai
vakaro saulės diską garbina… Lapuočių miškelyje vešinti eglelė per visą žiemą
puikavosi savo išskirtinumu, bet dabar beržų žalsva marška jau gožia
pasišiaususią kaimynę. Eglė, paskraistėje priglaudusi vis menkyn dylančią
sniego pusnį, guodžiasi šiai - ar prisimeni, kokia aš nuostabi viduržiemį?!
Šalia užsilikusių sniego lopų braška, čeža jau neaiškios spalvos pernykščiai
lapai - tarp jų marguoja suskubę į šviesą, nebojantys dar ilgų naktų šalnos,
gėlės – žydi įvairiaspalvės plautės, išblyškusios plukės, violetinės našlaitės.
Raudona spalva pavasarį retenybė. Tačiau, pačiame didžiausiame šabakštyne, ant
suvirtusių medžių, šiekštų, lyg rožių
lapelių pabirę skaisčiai raudonų grybų - plačiataurių… O, antai, palaukėje, po
ledukais dar tviskančią balą, jau raudonas kojas kilnoja, varles žadina gandras!
Ir mus, žiemos šalčius ištvėrusius, pavasaris kelia! Kiek gražių žodžių
bundančiai gamtai paskirta… Kartą, plenere, liedamas akvarelę, ir aš ketureilį
sukūriau:
“Dagilio sparne / spalvos šlubuoja - / sėdi žolėje dailininkas - / gamtą
studijuoja…
K.K.Šiaulytis
Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios" 2006 m. kovo 10 d.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
















