Margi pieštukai. Etnografija

K.K.Šiaulytis. Upyna, Šilalės kraštas.
 Klemenso Lovčiko liaudies amatų muziejaus eksponatai.
2006. Škicai. Margas pieštukas. 32x24

Akvareliniai pieštukai

K.K.Šiaulytis. Platelių ežero vandens augalai.
 2006. Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 24x32

Akvareliniai pieštukai

Akvareliniai pieštukai – tai spalvoti ir nespalvoti pieštukai, kuriais galima brėžti linijas ir ant drėgno, šlapio popieriaus. Šia plastine priemone mielai naudojasi ne tik akvarele, bet ir kitais vandeniu skiedžiamais dažais tapantys dailininkai.  Akvareliniai pieštukai – patogi techninė priemonė, jais atliktas piešinys, peizažo ar portreto apmatai, vėliau gali būti nuplaunami akvarelės liejimo eigoje.

Akvareliniai pieštukai kartais gali pavaduoti ir akvarelinius dažus –  nubrėžtos linijos ir štrichai tiesiog paliejami vandeniu.

Akvareliniai pieštukai, kaip lygiavertė plastinė priemonė, naudojami tapant, liejant akvareliniais, guašo ar akrilo dažais, kuriant grafinio dizaino darbus.

Šių pieštukų, kaip ir kitų grafinių priemonių naudojimas akvarelės tapyboje, yra kūrybinis autoriaus sprendimas, siekiant stilistinių, meninių tikslų.

Spalvoti akvareliniai pieštukai ypač gera priemonė škicuotojams. Pieštukų spalvos ir be vandens gerai klojasi ant įvairių faktūrų popieriaus, o panaudojus truputį H2O, išgaunami įvairiausi plastiniai efektai. Derinant akvarelinius dažus ir pieštukus atsiveria dar daugiau laisvių  meniniams užmojams.

K.K.Š.

2014 05 19

Akvareliniai pieštukai. Portretas

K.K.Šiaulytis. Liaudies menininkė.
 2006. Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 32x24

Akvareliniai pieštukai. Kraštotyra

K.K.Šiaulytis. Šiauliai.  Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios
 šventoriaus centrinių vartų sargybos bokštelis.
2013. Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 32x24

Akvareliniai pieštukai. Kraštotyra

K.K.Šiaulytis. Pakelės koplytėlė Beržore. 2006.
 Škicas. Akvarelė, akvareliniai pieštukai. 29,7x42

Apie spalvotus pieštukus

K.K.Šiaulytis. Dalia. 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai

Apie spalvotus pieštukus

Visi žinome, kad spalvoti pieštukai - bene svarbiausia vaikų plastinės raiškos priemonė.

Vos kelerių metų mažieji menininkai jau būna perpratę pieštukų valdymą ir suvokia jų naudą - „medinėmis spalvomis“ galima nupiešti ką panorėjus, užpildyti visas spalvinimui skirtas knygutes bei tuščius popieriaus lapus!

Gal todėl, kad spalvoti pieštukai yra tapę tarsi ankstyvosios vaikystės simbolis, paaugliai nenoriai jais naudojasi. Be abejo – įdomiau išbandyti dešimtis naujų kūrybos būdų ir priemonių!

Profesionalūs dailininkai taip pat, palyginti retai, kuria spalvotais pieštukais. Tik įvairiausių sričių dizaineriai, kaip ir komunikacinės dailės – plakatų, reklamų, iliustracijų, komiksų, animacinių filmų kūrėjai spalvotus pieštukus naudoja eskizavimui, spalvinių sprendimų, idėjų ieškojimų eigoje.

Specialūs – akvareliniai spalvoti pieštukai, kaip papildoma priemonė, labai tinkami liejant akvareles ar dirbant su kitais vandeniu skiedžiamais dažais.

 Pastaruoju metu, plintant škicavimo meno kultūrai, spalvoti pieštukai tapo reikalingesni, dažniau aptinkami dailės mėgėjų ir profesionalų kelionių kuprinėse. Tai labai paranki škicavimo priemonė. Spalvotų pieštukų pluoštą galima nešiotis ne tik kokiam specialime dailininko krepšyje, bet ir švarko, striukės kišenėje, o prireikus -  lyg burtų lazdele mostelėjus, smagiai jais škicuoti!

K.K.Š.

2014 05 09

K.K.Šiaulytis. Laukuvos kraštas.

 Lokystos slėnis, už jo - Treigių piliakalnio giraitė. 2001. 

Piešinys. Spalvoti pieštukai. 24x32

Škicavimas spalvotais pieštukais

K.K.Šiaulytis. Platelių vasara. 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai. 32x24

Škicavimas spalvotais pieštukais

Spalvoti pieštukai - visais požiūriais puiki škicavimo priemonė. Patogu nešiotis - neužima daug vietos, prireikus - galima greitai panaudoti, be to, nebūtina turėti papildomų įrankių - paletės, molberto, skiedėjų, kaip naudojant kitokius dažus. Galiausiai, užbaigus darbą, nereikia jo džiovinti, galima aplanką su škicu užversti ir keliauti toliau.

Kelionėje, iškyloje, kai nėra numatyti ilgesni sustojimai, pieštukais galima brūkštelėti lengvų, greitų škicų, kartu perteikiant, fiksuojant spalvinę nuotaiką.

 O, kartais, pats škicavimo objektas reikalauja greitos menininko reakcijos. Pavyzdžiui: štai laivūgalyje stovintis poilsiautojas ruošiasi šuoliui į vandenį – dailininkas negali delsti - kol sportininkas svarsto kokia dabar yra vandens temperatūra - reikia užbaigti škicą! Toks motyvas tiesiog prašosi lengvo, tarsi paskubomis pagauto škico.

Spalvotais pieštukais kuriami ir sudėtingesni grafiniai, tapybiniai škicai, o jungiant su kitomis plastinėmis priemonėmis – atsiskleidžia vis  naujos pieštukų taikymo kūryboje galimybės.

Kiekvienas škicuotojas ilgainiui suranda savitus pamėgtos plastinės priemonės naudojimo būdus, stilistiką. Taigi – koks bus spalvotų pieštukų skrydis popieriaus lape, priklauso tik nuo jūsų!

K.K.Š.

2014 05 09

Spalvoti pieštukai. Dienoraštis

K.K.Šiaulytis. Škicų albumo puslapiai. Šiauliai.
 Dailininkų plenero dienoraštis. 2011. Škicai. 29,7 x21

Spalvoti pieštukai. Interjeras

K.K.Šiaulytis. Platelių bažnyčios interjeras.
 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai.

Spalvoti pieštukai. Etnografija

K.K.Šiaulytis. Koplytstulpis Judrėnų bažnyčios šventoriuje.
 2004. Škicas. Spalvoti pieštukai.  32x24.

Spalvoti pieštukai. Tyrimas

K.K.Šiaulytis. Tverai. Bažnyčios šventoriaus pagrindiniai vartai.
 2005. Škicas. Tyrimas. 24x32

Spalvoti pieštukai. Architektūrinis škicas

K.K.Šiaulytis. Rietavas. Vėjo jėgainės
 bokštas buvusiame Rietavo dvare. 2006.
 Škicas. Spalvoti pieštukai. 42x 29,7

Spalvoti pieštukai. Animalistinis škicas

K.K.Šiaulytis. Beržoras. Ožkelė. 2006. Škicas. Spalvoti pieštukai.

Keistuolis pavasaris - spalvų piemuo

K.K.Šiaulytis. Pavasaris. Prie tvenkinio (jo pakraštėlyje - dar ledo stiklas).
 Salantų regioninis parkas. 2005. Škicas. 24x32

Iš kelionių albumo

Keistuolis pavasaris – spalvų piemuo

 

Kovo pradžioje sniegas dar skelbia - aš vienintelis pasaulyje esu baltas iš prigimties! Po savaitės kitos tirpsatanti baltos spalvos energija pažadina žalias laukų spalvas, o netrukus kalvelėse, atšlaitėse jau triumfuoja ir kiaulpienių žiedų geltona!

Miškuose  - smagių permainų šventė. Iš tolimų kraštų sugrįžę ar mūsuose peržiemoję paukščiai apžiūrinėja inkilus, uoksus, medžių tarpušakes - renkasi vietą būstui. Kraudami lizdus, sukdami gūžtas neužmiršta ir gamtos grožio aptarti - linksmuolis kikilis pušelėje skambia gaida kankorėžius skaičiuoja, bukutis pasišvilpaudamas aukštyn žemyn siuva - gal žibuoklių mėlynumą su dangaus žydruma lygina? Genys - tikras smaližius, - klevo liemeny duobutę iškalęs, kur buvęs nebuvęs, vis atskrenda saldžios sulos paragauti. O štai šaunusis strazdas giesmininkas eglės viršūnėje ilgesingai vakaro saulės diską garbina… Lapuočių miškelyje vešinti eglelė per visą žiemą puikavosi savo išskirtinumu, bet dabar beržų žalsva marška jau gožia pasišiaususią kaimynę. Eglė, paskraistėje priglaudusi vis menkyn dylančią sniego pusnį, guodžiasi šiai - ar prisimeni, kokia aš nuostabi viduržiemį?! Šalia užsilikusių sniego lopų braška, čeža jau neaiškios spalvos pernykščiai lapai - tarp jų marguoja suskubę į šviesą, nebojantys dar ilgų naktų šalnos, gėlės – žydi įvairiaspalvės plautės, išblyškusios plukės, violetinės našlaitės. Raudona spalva pavasarį retenybė. Tačiau, pačiame didžiausiame šabakštyne, ant suvirtusių medžių, šiekštų, lyg  rožių lapelių pabirę skaisčiai raudonų grybų - plačiataurių… O, antai, palaukėje, po ledukais dar tviskančią balą, jau raudonas kojas kilnoja, varles žadina gandras!

Ir mus, žiemos šalčius ištvėrusius, pavasaris kelia! Kiek gražių žodžių bundančiai gamtai paskirta… Kartą, plenere, liedamas akvarelę, ir aš ketureilį sukūriau:

“Dagilio sparne / spalvos šlubuoja - / sėdi žolėje dailininkas - / gamtą studijuoja…

K.K.Šiaulytis

Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios" 2006 m. kovo 10 d.